„Brexit“ iššūkiu prasidėjusi vasara ramybės nežada. Naftos kainos svyruoja, importo pervežimų kainos išlieka itin žemos, pastebimas eksporto pervežimų kainų nestabilumas, pradedamos prognozuoti Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos pasekmės. Kaip stabilumą ir klientų bei partnerių pasitikėjimą išsaugoti vežėjui, kai pastoviausias krovinių transportavimo rinkos bruožas išlieka nepastovumas?
Salas ir Vakarų Europos kryptis papildo Europos Pietūs
Šią vasarą Jūsų neutralius ir temperatūrinio režimo reikalaujančius, pilnus ir dalinius krovinius saugiai ir užtikrintai pradedame gabenti 7-iomis naujomis kryptimis. Nuo šiol greičiau, šviežiau, saugiau, su šypsena vietoje nerimo ir pižama vietoje streso Jūsų kroviniai keliaus iš / į Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos į / iš Šveicarijos, Graikijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kroatijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos.
Šios rinkos pasirinktos neatsitiktinai. Šveicarijos rinkoje jau turime patirties: čia sėkmingai dirbome prieš 8-9 metus. Nors ši šalis pasižymi didžiausiais kelių mokesčiais visoje Europoje, perspektyvos, ypač transportuojant medicinos industrijos produktus, atsiveria tikrai prasmingos.
Pagrindinis pasirinktų Pietų Europos šalių privalumas ir iššūkis tas, kad vežėjų konkurencija šiose šalyse nėra perteklinė. Kitaip sakant, nesusiduriame su pertekliumi norinčių transportuoti krovinius šiose šalyse, tačiau kartu susiduriame su nemenko įdirbio reikalaujančia infrastruktūra. Bet dirbti verta ir tai liudija realūs faktai. Pavyzdžiui, eksportas į Kroatiją vien šiemet išaugo net 80 proc..
Strateginis uždavinys: „Brexit“ iššūkį paversti galimybe
Tenka pripažinti, kad plėtrai įtakos turi ne tik alkis naujoms kryptims ir naujiems iššūkiams. Tikėti, kad, nežinomybę kuriant rinkai, iš kurios 2015 metais 43,7 proc. prekių buvo eksportuojama į ES šalis, o importuojama buvo iš viso 53,1 proc., niekas nepasikeis, būtų naivu. Pokyčiai tikrai bus, kitas klausimas – pokyčių mastas.
Patys logistikos pramonės D. Britanijoje atstovai pateikia dvi galimas ateities vizijas. 38 proc. rinkos dalyvių mano, kad išstojimas iš ES turės neigiamos įtakos jų verslo plėtrai ir augimui, o 33 proc. nurodo, kad tai didelės įtakos vis tik neturės. Didžiausios Europoje transporto platformos „TimoCom“ Šiaurės Europos padalinio vadovas Maria Toft Madsen pateikia nuosaikias prognozes ir akcentuoja, kad nors krovinių, gabenamų iš ir į D. Britaniją, srautai sumažės, šios šalies pasitraukimas dar nėra pats dramatiškiausias scenarijus.
Nuosaikumas šioje situacijoje turbūt ir yra geriausias sprendimas. Kiekviena rinka turi ne tik savo specifiką, bet ir savo perspektyvą. Todėl galvoti reiktų ne apie tai, ką galime prarasti, o apie tai, ką galime atrasti: kaip nuosaikiai įsitvirtinti naujose ir perspektyviose Europos rinkose.
Kai mažiau reiškia daugiau
Iš tiesų gamybos ir prekybos mastai tokiose šalyse kaip Graikija, Rumunija, Serbija, Bulgarija nėra dideli. Tačiau mažiau šiuo atveju reiškia daugiau. Rinkose, kurių infrastruktūra nėra iki galo „išdirbta“ ir nugludinta, įsitvirtinę ir besispecializuojantys vežėjai užsitarnauja stiprias pozicijas, palydimas stabiliomis pajamomis. Užduotis šiose rinkose, skirtingai nei, pavyzdžiui, Olandijoje, Belgijoje ar Vokietijoje, kur infrastruktūra nepriekaištingai išvystyta, nėra laimėti konkurencinę kovą su kone identiškų paslaugų tiekėjais. Užduotis yra perprasti vietinės kelių specifikos kultūrą: atrasti kelius, kurių neranda navigacija; susikalbėti su vietiniais gyventojais, kalbančiais tik gimtąja kalba; žinoti teisines priemones, kurių imtis, kad vietiniai pietų šalių keliai nedulkėtų.
Vieni pirmųjų Lietuvoje šią vasarą pradedame užkariauti Šveicarijos, Graikijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kroatijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos rinkas ir kelius. Logistikos plėšrūnas „Via Genero“ Jūsų krovinius nuo šiol saugiai ir greitai gabens ir šiomis kryptimis. Siekime tarptautinių pergalių naujose rinkose kartu!
O besiilsintiems „Via Genero“ kolektyvas linki atostogų be streso ir nerimo. Bet su įkvėpimu naujiems darbams ir naujoms perspektyvoms atrasti.
