Šį penktadienį minime modernios Lietuvos šimtmetį. Nerimstant valstybės jubiliejaus minėjimo renginiams, akcijoms ir iniciatyvoms, į Europos kelius išrieda Lietuvos „Laisvės vilkikas“ („Freedom Truck“). Lietuvių logistikos bendrovės sukurtas „Laisvės vilkikas“ europiečiams „veš“ žinią ne tik apie Lietuvą, bet ir apie vis plačiau užsienyje pripažįstamus lietuviškus produktus.

Įkvėpė G. Beresnevičiaus tekstai

Stilizuotais tautiniais motyvais apipavidalintas „Laisvės vilkikas“ skirtas reprezentuoti Lietuvą Europos šalyse ir į tarptautines maisto ir gėrimų parodas gabenti lietuviškus maisto produktus. Vilkikas apipavidalintas šiuolaikine grafika, pasitelkiant kryždirbystės principus, kurie, stilizuojant Gediminaičių stulpus, Rūpintojėlį ir kitus puikiai atpažįstamus tautinius simbolius, buvo modernizuoti ir perkelti ant šiuolaikinių medžiagų. Vilkiko savininkai – lietuviško kapitalo logistikos įmonė „Via Genero“.

„Mums per mažai Lietuvos. Mes ramiai jaučiamės tik tada, kai plečiame įtakas. Vytis ramus tik balne, raitelio vieta ant žirgo“. Tokiais Gintaro Beresnevičiaus žodžiais bendrovės atstovai pristato „Laisvės vilkiko“ idėją. Anot kompanijos vadovo Evaldo Didzinsko, mintis susikurti unikalią transporto priemonę gimė ne kaip inertiškas noras prisidėti prie patriotinių šimtmečio minėjimo iniciatyvų, bet kaip siekis parodyti Europai, kad didžiuojamės savo šalimi.

„Šimtmečio šventės organizatoriai kelia klausimą, ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per šimtmetį? Mes galime kelti analogišką klausimą, o ką pavyko nuveikti Lietuvos logistikos sektoriui? Orientacija į Rytus, būtinybė persiorientuoti į Vakarus, pelnyti tarptautinį pripažinimą ir sėkmingai veikti rinkos konkurencijos sąlygomis – tai yra dėsningumai, kuriuos „išgyveno“ ir mūsų valstybė, ir logistikos sektorius. Šiandien galime didžiuotis, kad Lietuva sėkmingai integravosi į europines struktūras ir organizacijas, o Lietuvos vežėjus kaip patikimus partnerius renkasi vis daugiau užsienio klientų“, - teigia E. Didzinskas.

Automobilių puošimo manija?

Transporto priemonių savininkai jau kurį laiką noriai puošia savo transporto priemones valstybiniais simboliais. Nors pasiruošimą šimtmečiui lydėjo Lukiškių aikštės batalijomis apipinti nesutarimai dėl Vyčio kaip pagrindinio tautinio simbolio reikšmės, lietuviai automobilius mielai puošia šiuo simboliu, o vasarą Vyčiu pasipuošė ir „Lietuvos geležinkelių“ traukiniai. Vyčiu papuoštas automobilis, vairuojamas Benedikto Vanago, vėl dalyvavo ir Dakaro ralyje.

Tačiau „Laisvės vilkiko“ savininkų teigimu, valstybinių švenčių proga nepakanka išsikelti vėliavą ar užsiklijuoti Vytį. „Lietuvybės puoselėjimas yra ne tuščias kalbėjimas, o gebėjimas aktualizuoti tai, kas lietuviška, tautiška, tradiciška, ir pritaikyti tai šiems laikams. Tai galioja ne tik ginčijantis, kuris simbolis yra tautiškesnis, bet ir ieškant Lietuvos kaip mažos valstybės vietos bendrame Europos kontekste. Kokybiškos pervežimo paslaugos, atveriančios lietuviškiems produktams tarptautines rinkas, šioje vietoje vaidina kertinį vaidmenį“, - teigia E. Didzinskas.

Lietuviškais motyvais puoštam vilkikui jau sudarytas grafikas, vežant lietuviškus maisto produktus į tokias tarptautines parodas kaip „PLMA'S“, „SIAL“, „IFE“, „Anuga“.

Spaudoje:

https://auto.lrytas.lt/radaras/2018/02/14/news/lietuviai-sukure-ypatinga-sunkvezimi-i-europos-kelius-isrieda-laisves-vilkikas-4668690/
https://www.volvotrucks.lt/lt-lt/news/magazine-online/2018/may/laisves-vilkikas.html

„Brexit“ iššūkiu prasidėjusi vasara ramybės nežada. Naftos kainos svyruoja, importo pervežimų kainos išlieka itin žemos, pastebimas eksporto pervežimų kainų nestabilumas, pradedamos prognozuoti Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos pasekmės. Kaip stabilumą ir klientų bei partnerių pasitikėjimą išsaugoti vežėjui, kai pastoviausias krovinių transportavimo rinkos bruožas išlieka nepastovumas?

Salas ir Vakarų Europos kryptis papildo Europos Pietūs

Šią vasarą Jūsų neutralius ir temperatūrinio režimo reikalaujančius, pilnus ir dalinius krovinius saugiai ir užtikrintai pradedame gabenti 7-iomis naujomis kryptimis. Nuo šiol greičiau, šviežiau, saugiau, su šypsena vietoje nerimo ir pižama vietoje streso Jūsų kroviniai keliaus iš / į Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos į / iš Šveicarijos, Graikijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kroatijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos.

Šios rinkos pasirinktos neatsitiktinai. Šveicarijos rinkoje jau turime patirties: čia sėkmingai dirbome prieš 8-9 metus. Nors ši šalis pasižymi didžiausiais kelių mokesčiais visoje Europoje, perspektyvos, ypač transportuojant medicinos industrijos produktus, atsiveria tikrai prasmingos.

Pagrindinis pasirinktų Pietų Europos šalių privalumas ir iššūkis tas, kad vežėjų konkurencija šiose šalyse nėra perteklinė. Kitaip sakant, nesusiduriame su pertekliumi norinčių transportuoti krovinius šiose šalyse, tačiau kartu susiduriame su nemenko įdirbio reikalaujančia infrastruktūra. Bet dirbti verta ir tai liudija realūs faktai. Pavyzdžiui, eksportas į Kroatiją vien šiemet išaugo net 80 proc..

Strateginis uždavinys: „Brexit“ iššūkį paversti galimybe

Tenka pripažinti, kad plėtrai įtakos turi ne tik alkis naujoms kryptims ir naujiems iššūkiams. Tikėti, kad, nežinomybę kuriant rinkai, iš kurios 2015 metais 43,7 proc. prekių buvo eksportuojama į ES šalis, o importuojama buvo iš viso 53,1 proc., niekas nepasikeis, būtų naivu. Pokyčiai tikrai bus, kitas klausimas – pokyčių mastas.

Patys logistikos pramonės D. Britanijoje atstovai pateikia dvi galimas ateities vizijas. 38 proc. rinkos dalyvių mano, kad išstojimas iš ES turės neigiamos įtakos jų verslo plėtrai ir augimui, o 33 proc. nurodo, kad tai didelės įtakos vis tik neturės. Didžiausios Europoje transporto platformos „TimoCom“ Šiaurės Europos padalinio vadovas Maria Toft Madsen pateikia nuosaikias prognozes ir akcentuoja, kad nors krovinių, gabenamų iš ir į D. Britaniją, srautai sumažės, šios šalies pasitraukimas dar nėra pats dramatiškiausias scenarijus.

Nuosaikumas šioje situacijoje turbūt ir yra geriausias sprendimas. Kiekviena rinka turi ne tik savo specifiką, bet ir savo perspektyvą. Todėl galvoti reiktų ne apie tai, ką galime prarasti, o apie tai, ką galime atrasti: kaip nuosaikiai įsitvirtinti naujose ir perspektyviose Europos rinkose.

Kai mažiau reiškia daugiau

Iš tiesų gamybos ir prekybos mastai tokiose šalyse kaip Graikija, Rumunija, Serbija, Bulgarija nėra dideli. Tačiau mažiau šiuo atveju reiškia daugiau. Rinkose, kurių infrastruktūra nėra iki galo „išdirbta“ ir nugludinta, įsitvirtinę ir besispecializuojantys vežėjai užsitarnauja stiprias pozicijas, palydimas stabiliomis pajamomis. Užduotis šiose rinkose, skirtingai nei, pavyzdžiui, Olandijoje, Belgijoje ar Vokietijoje, kur infrastruktūra nepriekaištingai išvystyta, nėra laimėti konkurencinę kovą su kone identiškų paslaugų tiekėjais. Užduotis yra perprasti vietinės kelių specifikos kultūrą: atrasti kelius, kurių neranda navigacija; susikalbėti su vietiniais gyventojais, kalbančiais tik gimtąja kalba; žinoti teisines priemones, kurių imtis, kad vietiniai pietų šalių keliai nedulkėtų.

Vieni pirmųjų Lietuvoje šią vasarą pradedame užkariauti Šveicarijos, Graikijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kroatijos, Serbijos, Bosnijos ir Hercegovinos rinkas ir kelius. Logistikos plėšrūnas „Via Genero“ Jūsų krovinius nuo šiol saugiai ir greitai gabens ir šiomis kryptimis. Siekime tarptautinių pergalių naujose rinkose kartu!

O besiilsintiems „Via Genero“ kolektyvas linki atostogų be streso ir nerimo. Bet su įkvėpimu naujiems darbams ir naujoms perspektyvoms atrasti.

2015 m. mokslininkai paskelbė apie proveržį teleportacijos srityje. Kvantinės informacijos paketą jiems pavyko teleportuoti rekordiniu 96 kilometrų atstumu! Ar tradiciniam transportui ir logistikai ateina galas? Ar ir Jūsų prekes greitai gabens jau nebe vežėjas, o Japoniškas teleportacijos kompiuteris? Kada Kalėdų Senelio elniai neteks darbo? Pažangos nesustabdysi. Tačiau kol kas logistikai rinkitės geriausią įmanomą teleportacijos alternatyvą - „Via Genero” greitį, profesionalumą ir atsidavimą.

Dėkojame, jog buvote kartu 2015-aisiais. Naujaisiais dar narsiau kovosime už Jūsų interesus. Laimingų Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų. O Senelio kompiuteris lai užlūžta, ir visos jo dovanos tegul teleportuojasi tiesiai po Jūsų eglute!

Via Genero komanda

Daugelis skaitytojų, pamatę straipsnio pavadinimą, iš autoriaus tikėsis karčios kritikos Lietuvos užsienio politikai. Bet jos nebus tiek, kiek įprasta laukti iš logistikos sektoriaus atstovo. Be to, ji nebus tradiciškai susijusi su tuo, kaip Lietuvai sekasi ar nesiseka kalbėtis su Maskva ir Minsku. Šie metai Lietuvos verslui atvėrė visiškai kitą – naują – iššūkį, apie kurį neįspėti visuomenės ir politikų būtų klaida. Bet apie viską – nuo pradžių.

Rytai neatsidaro? Tik į naudą

Jau anksčiau esu rašęs, jog nepritariu kai kurių verslo kolegų verkšlenimams, neva ES sankcijos Rusijai sužlugdys Lietuvos ekonomiką. Taip, didysis kaimynas užsibarikadavo ir iki šiol nenoriai įsileidžia puspriekabes su lietuviška ir Vakarų Europos (o nuo šiol turbūt ir Turkijos) produkcija. Dėl ekonominės krizės dažnas verslas Rytų rinkose svyruoja ant bankroto ribos. Maža to, nuo lapkričio Rusija išplėtė mokamų kelių tinklą, taip dar labiau įtempdama apynasrį vežėjams, dirbantiems su Rytais. O juk tokių Lietuvoje – bent 50 proc.

Šitos priežastys paaiškina, kodėl 2015 m. Lietuvos vežėjų kelių transportu pajamos dešimtadaliu susitraukė. Šiek tiek mažėjo ir šioje srityje dirbančių darbuotojų skaičius.

Tačiau ilguoju laikotarpiu sunkmetis Rytuose – į naudą visam Lietuvos verslui ir tam pačiam transportavimo sektoriui. Ir štai kodėl: kaip yra pastebėję „Swedbank“ atstovai, logistikos ir pervežimo paslaugos yra viena populiariausių veiklų, kurių imasi pradedantieji verslininkai.

Susigundę iš pirmo žvilgsnio neaukštu „įėjimo“ į rinką slenksčiu bei ribotais pradinių investicijų kaštais, nauji vežėjai maitina klientus pažadais ir kimba į neapžiojamus užsakymus, neturėdami ne tik kompetencijų, bet ir nuosavo transporto parko.

Ne paslaptis, būtent šis segmentas nuo Rusijos blokados nukentėjo labiausiai: daryti greitą aukštų maržų „biznį“ Rusijoje atrodo gerokai paprasčiau, nei kokybės sertifikatais ir įstatymų reikalavimais bauginančiuose Vakaruose. Viskas tęsiasi iki pirmos krizinės situacijos, nuo kurios nusvyla savo galimybių neišmatavęs verslininkas bei juo patikėjęs užsakovas.

Todėl stipresniam verslui, veikiančiam pagal vakarietiškus standartus, žymiai perspektyviau orientuoti savo veiklą į ES rinkas. Iš „Via Genero“ praktikos logistikos sektoriuje galiu paliudyti, jog ES partneriai turi daugiau pajamų, netarnauja politikai, bet ir yra labiau nuspėjami, o tai mūsų srityje yra ypač svarbu.

Pagaliau, čia galioja Šengeno zonos sistema, užtikrintas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Buvimas šios sistemos dalimi yra didžiausias Lietuvos dešimtmečio geopolitinis laimėjimas. O tebesitęsianti Rusijos blokada yra geras niuksas į nugarą visiems, kurie iki šiol nesugebėjo arba nenorėjo tuo pasinaudoti.

Kita vertus, labai neramu, kad kartu su naujomis galimybėmis 2015-ieji tai pačiai Šengeno zonai metė rimtą iššūkį.

Šengeno nokautas Lietuvai

Dėl aštrėjančios migrantų krizės ir ypač – po pastarųjų terorizmo išpuolių Paryžiuje – Vakarų Europos valstybių ir Lietuvos politikai su pasigardžiavimu vardina papildomas priemones, kurių bus imamasi Europos saugumui didinti.

Dabar jau net Vokietijoje ir Austrijoje drąsiai kalbama ne tik apie ES valstybių sienų kontrolės atkūrimą, pasų tikrinimus, bet ir apie papildomas krovininio transporto patikras pagrindiniuose ES keliuose. Nesunku suprasti kodėl: visuomenė įbauginta, žmonės ima tikėti, kad tikslas pateisina priemones.

Tačiau nesunku nuspėti, kokių pasekmių sugriežtinta ES šalių sienų kontrolė turės logistikos, transporto sektoriui ir visiems verslo subjektams, kurių produktai keliauja vežėjų puspriekabėmis. Pastaruoju metu jau nieko nenustebins transporto kamščiai, nusidriekę tokių valstybių kaip Vokietija, Austrija, Vengrija, Serbija ar Kroatija pasienyje.

Deja, kiekviena pasienyje ar papildomuose tikrinimuose praleista valanda kainuoja pinigus. Įvertinkite prastovų kainą patys, jei vien vairuotojo dienos kaštai viršija 200 eurų. Jau nekalbant apie nuostolius, kurių dėl produkcijos vėlavimo patirs užsakovas...

Anksčiau ar vėliau ne tik vežėjai, bet ir gamintojai dėl išaugusių pervežimo kaštų ir rizikų didins produkcijos ir paslaugų kainą. O dėl šios aplinkybės Vakarų prekeiviai, kai tik bus įmanoma, pradės teikti pirmenybę ne importui (juolab – iš Vidurio-Rytų Europos), bet vietinei produkcijai, kurios realizavimui nereikės pabrangusio transportavimo per ES valstybių sienas.

Kaip vieningai pastebi ekonomistai, Šengeno zonos subyrėjimas būtų tiesiausias kelias į Europos Sąjungos ekonominį, o tuo pačiu – ir į politinį nokdauną. Lietuvai, kurios priklausomybė nuo eksporto ir transportavimo sektoriaus yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, tai būtų visiškas nokautas, kuris pasiųstų valstybę 20 metų atgal į praeitį.

Todėl, mano įsitikinimu, pagrindinis šiandieninis Lietuvos politiko Europoje uždavinys yra visomis įmanomomis priemonėmis siekti išsaugoti Šengeno zonos teises ir garantijas. Įvertinkime tai, ką turime. Nes neišsaugoję Šengeno, ilgainiui neturėsime, ką saugoti Lietuvoje.

Kaip atrodo vilkiko „šoferio“ kasdienybė? Klausimas, kurį mums anksčiau ar vėliau užduoda smalsaujantys partneriai ir klientai. Ką gi, sulaukėte - specialiai šiam tikslui atlikome improvizuotą “Via Genero” vairuotojų apklausą ir grįžtame su spalvingomis gautų atsakymų nuotrupomis. Kokia muzika geriausiai išvaiko miegus? Kaip malšinti artimųjų ilgesį? Ir kaip kuriama europinė vežėjų vienybė? Važiuojam.

Šopenas ir saulėgrąžos

„Darbas ant ratų“ – taip tolimųjų reisų vairuotojų kasdienybę apibūdina patys šios profesijos atstovai ir laužo mitą, esą vairuotojo kasdienybėje trūksta vietos kūrybai. Roko, metalo, Bacho, Šopeno, Listo ar „popso” fone tenka pasikinkyti kantrybę, užsispyrimą ir išradingumą. Nes kai Lietuvos Rytinės kaimynės milicininkai, paprašę apvalios sumelės, ima berti „Šuriko nuotykių“ herojų tekstus apie sandėlio apiplėšimą – vien vairą sukti tikrai nepakanka.

Surasti nežinomą iškrovimo adresą, įveikti širdį veriantį artimųjų ilgesį, nepakliūti į pakelės „auksinių žuvelių“ nasrus, atlaikyti miego pinkles, nugalėti rūką, per kurį net spidometro nebesimato - toks yra “šoferio” kasdienybės ritmas. 

Namų ilgesį, kaip rodo vairuotojo Mindaugo patirtis, sumažinti galima laikantis griežto grafiko: 4 skambučiai per savaitę ir SMS žinutės kas dieną. O miego pinkles geriausia narplioti miegu ir jokiu būdu ne besaikiais kavos ar energetinių gėrimų kiekiais. Vaidotas žiovulį tramdo saulėgrąžų ritualais. Tikimės, kad ritualai saugūs.

Šoferių Europa

„Via Genero“ vairuotojų brigada vieningai sutaria, kad vilkiką vairuoti smagiau nei lengvąjį automobilį. Vienintelis nedidelis trukdis – „darbo vietoje“ įrengtas greičio ribotuvas. Dar smagiau, kad darbo metu sutinki tuo pačiu amatu besiverčiančius kolegas ir supranti, kad kalbos barjerai ir skirtingos tautybės nublanksta prieš nerašytus kelių įstatymus. Profesinis solidarumas, kuris skleidžiasi porinant apie krovinius, darbdavius ir spūstis, nugali kalbos skirtumus.

Tarptautinis kolegų tinklas pasitarnauja ir sprendžiant technines problemas. Vairuotojo Andriaus pasakojimu, viso pasaulio šalių vairuotojai noriai tiesia pagalbos ranką prie techninių gedimų palinkusiems amato broliams. O techninės problemos vairuotojus kamuoti pradėjo sulig šios pačios profesijos atsiradimu. Net liaudiškas vežėjų pavadinimas „šoferis“ yra kilęs nuo prancūziško žodžio „chauffeur“, reiškiančio „kūrikas“. Juk pirmosiose transporto priemonėse su garo varikliais vairuotojams teko tvarkytis su tuometiniais techniniais iššūkiais, kūrenant juos anglimis ar malkomis.

Puikus dalykas tas solidarumas ir profesinės bičiulystės, bet vairuoti vis tik dažniausiai tenka vienam. Melancholiją, žiovulį ir vienatvės metafiziką “Via Genero” vyrai tramdo knygomis, prisiminimais apie mylimąją, atostogų planais ir, svarbiausia, profesiniu maksimalizmu. Tam, kad “Via Genero” kroviniai keliautų saugiai, greitai ir šviežiai. Tam, kad mūsų vargas kurtų Jūsų poilsį. Tad vilkitės pižamą - logistikos stresas bus išvaikytas.